Svarbiausios naujienos
- „Klastingi teroristai“: karinė žvalgyba pakomentavo planuotą pasikėsinimą į V.Zelenskį
- Ukrainos karinė žvalgyba patvirtino smogusi rusų bombonešiui
- „Vičiūnų grupės“ fabriką Sovetske įsigijo Rusijos „Gruppa Okean“
- Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami L.Volkovo užpuolimu
- Rusijoje strateginis bombonešis „Tu22M3“ tėškėsi į žemę: negrįžo po Ukrainos apšaudymo
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Vengrijos premjeras pareiškė, kad Vakarai yra per žingsnį nuo savo pajėgų siuntimo į Ukrainą
20:14
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas per savo partijos „Fidesz“ posėdį pareiškė, kad Vakarų šalys yra „per žingsnį nuo savo kariuomenės siuntimo į Ukrainą“, pranešė naujienų svetainė "hir.TV“.
„Šiandien Briuselyje yra už karą pasisakanti dauguma. Europa kariauja, o politikoje dominuoja karo logika. Matau, kad karui ruošiasi visi ir iš visų pusių. NATO generalinis sekretorius nori įsteigti NATO misiją Ukrainoje. Europos lyderiai jau dalyvauja kare, aš su jais kalbuosi, aš juos girdžiu, jie mato karą kaip savo ir įsitraukė į jį kaip į savo“, – kalbėjo premjeras.
V.Orbanas pridūrė, kad Vakarai aprūpina Ukrainą ginklais ir lėšomis, tačiau padėtis negerėja, todėl gali tekti dislokuoti Vakarų karius, kad šie padėtų gintis nuo Rusijos invazijos.
„Esame per žingsnį nuo to, kad Vakarai nusiųstų karius į Ukrainą. Tai yra karo sūkurys, kuris gali įtraukti Europą į bedugnę. Briuselis žaidžia su ugnimi, tai, ką jis daro, yra pagunda“, – pabrėžė jis.
Pasak politiko, jis nenori, kad Vengrija „vėl taptų didžiųjų valstybių žaisliuku“, todėl pasisako už taiką ir nekovos nė vienoje Rusijos ir Ukrainos karo pusėje.
V.Orbanas pabrėžė, kad Vengrija turi ginti savo žmonių taiką ir saugumą, ir dar kartą paneigė karo galimybę.
„Turime kovoti, turime ginti Vengrijos žmonių taiką ir saugumą, turime ginti savo ekonominius pasiekimus, turime ginti savo šeimas ir ypač savo vaikus, kad Briuselis suprastų: jokios migracijos, jokio karo!“ – teigė ministras pirmininkas.
Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministras Peteris Szijjatro pridūrė, kad „nemažai Europos politinių lyderių kenčia nuo karo psichozės“.
„Visi jie mano, kad jie patys kariauja. Tačiau iš tiesų taip nėra. Europa nekariauja. Europa nėra puolama... Pagalvokite apie sankcijų pasekmes, karą dėl energijos kainų. Pagalvokite apie Ukrainos grūdų įsileidimo pasekmes. Ir kyla klausimas: kodėl po dvejų metų, turėdami tiek daug įrodymų, jie nepripažįsta savo klaidų?“ – klausė kontroversiškomis pažiūromis garsėjantis ministras.
Anksčiau V.Orbanas pareiškė, kad buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas „neduos nė cento“ Ukrainai, jei laimės rinkimus. Pasak premjero, D.Trumpas yra „taikos žmogus“, kurio planai stiprinti taiką sutampa su Vengrijos planais.
„Jis buvo pirmasis prezidentas per ilgą laiką, kuris per savo kadenciją nepradėjo karo. Iš jo prezidentavimo laikų žinome, kad jis yra taikos žmogus, ir dabar jis neslepia savo pažiūrų, jis aiškiai pasakė, kad jo tikslas yra taika Rusijos ir Ukrainos kare, o mes norime ne mažiau nei taikos ir paliaubų“, – sakė jis.
Donecke Rusijos kariškiai nužudė amerikietį, nuo 2014 m. kovojusį už „DNR“
00:29
JAV pilietis Russellas Bentley, nuo 2014 m. kovojęs už „DNR“ separatistus, buvo nužudytas Donecke. Balandžio pradžioje jis buvo sulaikytas Rusijos kariškių ir išvežtas nežinia kur. Amerikiečio žūties faktą be detalių patvirtino Rusijos propagandinio televizijos kanalo RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonjan.
„Russelas Bentley, dar žinomas kaip „Teksasas“, tikras amerikietis, tikrai iš Teksaso, žuvo Donecke. Kovojo ten už mūsiškius“, – parašė ji savo „Telegram“ kanale.
Vietinė amerikiečio žmona Liudmila anksčiau sakė, kad jos vyrą sulaikė vieno Rusijos kariuomenės dalinio kariai.
„Mano vyrą paėmė ir toliau neteisėtai laiko kariškiai, tankistai, iš 5-osios brigados. Russelas buvo žiauriai sulaikytas 2024 m. balandžio 8 d. kažkur tarp 16.20 ir 17.00 val. autobazės teritorijoje Donecko Petrovskio rajone“, – rašė ji balandžio 15 d. R.Bentley „Telegram“ kanale.
Aleksandras Korobka, Rusijos žiniasklaidos bendrovės „Ruskij čas“ vadovas, taip pat teigė, kad R.Bentley sulaikė „asmenys su karine uniforma“.
Balandžio 12 d. „DNR“ policija pranešė, kad ieško dingusio amerikiečio, kuris „išvyko nežinoma kryptimi“.
Buvęs „DNR“ kovotojų lauko vadas Aleksandras Chodakovskis savo „Telegram“ kanale paskelbė pranešimą apie R.Bentley mirtį.
„Karinė žinyba turi parodyti, kad moka ne tik priminti apie atsakomybę už diskreditaciją, bet ir įvesti tvarką savo ūkyje“, – rašė A.Chodakovskis, komentuodamas amerikiečio žūtį.
Tačiau netrukus jis savo publikaciją ištrynė, matyt, bijodamas „atsakomybės už diskreditavimą“.
R.Bentley gimė 1960 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir beveik visą gyvenimą gyveno Teksase. 2014 m. jis išvyko į okupuotą Donbasą, kur prisijungė prie Rusijos remiamų „DNR“ separatistų.
Pasak JAV leidinio „Texas Monthly“, R.Bentley buvo buvęs karo inžinierius, pasisakė už marihuanos legalizavimą, buvo pripažintas kaltu dėl narkotikų kontrabandos ir pardavimo JAV ir slapstėsi nuo teisingumo.
Atvykęs į Donbasą R.Bentley kurį laiką spėjo pakovoti už separatistus, tačiau vėliau persikvalifikavo į propagandistus. Jis noriai duodavo interviu Rusijos žiniasklaidai, pasakodamas, kaip niekina Ameriką, myli komunizmą ir Rusiją. Tuo pat metu jis aktyviai dalyvavo prorusiškoje propagandoje socialinėje žiniasklaidoje, skirtoje Amerikos auditorijai.
K.Budanovas apie Tu-22M3 numušimą: „Laukėme savaitę pasaloje“
22:20
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyryla Budanovas atskleidė, kad Ukrainos kariuomenė savaitę sėdėjo „pasaloje“, kol numušė Rusijos strateginį bombonešį Tu-22M3.
„Savaitę truko, sakykime, pati „pasala“. Mes laukėme, kol jis ateis ties reikiama riba“, – interviu BBC sakė K.Budanovas.
Ukrainos karinės žvalgybos vadas patikslino, kad lėktuvui buvo smogta 308 km atstumu.
Rusai turi daugiau tokių lėktuvų, bet K.Budanovas sako, kad „tai pirmas tolimosios aviacijos lėktuvo numušimas šiame kare“, dėl kurio „Odesai dabar bus šiek tiek lengviau“.
Pasak K.Budanovo, lėktuvai Tu-22M3 naudoja Ch-22 raketas, „kurios tikriausiai padarė daugiausia žalos miestui“.
Tapo žinoma, kaip Ukraina numušė strateginį Rusijos bombonešį Tu-22M3
20:41
Į Rusijos strateginį bombonešį-raketų nešėją Tu-22M3, kurį penktadienį pavyko numušti Ukrainos gynybos pajėgoms, buvo pataikyta iš zenitinės raketinės sistemos S-200.
Apie tai rašo hromadske.ua su nuoroda į savo šaltinį, susipažinusį su situacija. „Ukrainos gynybos pajėgos numušė strateginį Rusijos bombonešį Tu-22M3 iš zenitinės raketinės sistemos S-200, sukurtos dar SSRS“, – teigiama pranešime.
Tuo pat metu UNIAN šaltinis specialiosiose tarnybose taip pat patvirtino, kad Tu-22M3 buvo numuštas iš sovietinės sistemos S-200.
Zenitinės raketinės sistemos S-200 Sovietų Sąjungoje buvo sukurtos dar 1967 metais. Ukraina jas išėmė iš ginkluotės 2013 metais, tačiau prasidėjus Rusijos plataus masto įsiveržimui, modernizavo ir vėl ėmė naudoti gynybai.
Penktadienio rytą Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas pareiškė, kad Ukrainos kariai pirmą kartą sunaikino Rusijos tolimojo nuotolio strateginį bombonešį Tu-22M3, kurį okupantai naudoja Ukrainai apšaudyti.
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pažymėjo, kad tai buvo pirmas kartas, kai per kovinę užduotį buvo sunaikintas Rusijos strateginis lėktuvas.
Numušus Tu-23M3, kitas už jo judėjęs Rusijos lėktuvas buvo priverstas apsisukti ir neatlikti raketų paleidimų.
Rusija savo ruožtu pareiškė, kad įvyko „katastrofa“, kai orlaivis grįžo į aerodromą „įvykdęs kovinę užduotį“. Kaip katastrofos priežastis nurodomas techninis gedimas.
Vengrijos premjeras pareiškė, kad Vakarai yra per žingsnį nuo savo pajėgų siuntimo į Ukrainą
20:14
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas per savo partijos „Fidesz“ posėdį pareiškė, kad Vakarų šalys yra „per žingsnį nuo savo kariuomenės siuntimo į Ukrainą“, pranešė naujienų svetainė "hir.TV“.
„Šiandien Briuselyje yra už karą pasisakanti dauguma. Europa kariauja, o politikoje dominuoja karo logika. Matau, kad karui ruošiasi visi ir iš visų pusių. NATO generalinis sekretorius nori įsteigti NATO misiją Ukrainoje. Europos lyderiai jau dalyvauja kare, aš su jais kalbuosi, aš juos girdžiu, jie mato karą kaip savo ir įsitraukė į jį kaip į savo“, – kalbėjo premjeras.
V.Orbanas pridūrė, kad Vakarai aprūpina Ukrainą ginklais ir lėšomis, tačiau padėtis negerėja, todėl gali tekti dislokuoti Vakarų karius, kad šie padėtų gintis nuo Rusijos invazijos.
„Esame per žingsnį nuo to, kad Vakarai nusiųstų karius į Ukrainą. Tai yra karo sūkurys, kuris gali įtraukti Europą į bedugnę. Briuselis žaidžia su ugnimi, tai, ką jis daro, yra pagunda“, – pabrėžė jis.
Pasak politiko, jis nenori, kad Vengrija „vėl taptų didžiųjų valstybių žaisliuku“, todėl pasisako už taiką ir nekovos nė vienoje Rusijos ir Ukrainos karo pusėje.
V.Orbanas pabrėžė, kad Vengrija turi ginti savo žmonių taiką ir saugumą, ir dar kartą paneigė karo galimybę.
„Turime kovoti, turime ginti Vengrijos žmonių taiką ir saugumą, turime ginti savo ekonominius pasiekimus, turime ginti savo šeimas ir ypač savo vaikus, kad Briuselis suprastų: jokios migracijos, jokio karo!“ – teigė ministras pirmininkas.
Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministras Peteris Szijjatro pridūrė, kad „nemažai Europos politinių lyderių kenčia nuo karo psichozės“.
„Visi jie mano, kad jie patys kariauja. Tačiau iš tiesų taip nėra. Europa nekariauja. Europa nėra puolama... Pagalvokite apie sankcijų pasekmes, karą dėl energijos kainų. Pagalvokite apie Ukrainos grūdų įsileidimo pasekmes. Ir kyla klausimas: kodėl po dvejų metų, turėdami tiek daug įrodymų, jie nepripažįsta savo klaidų?“ – klausė kontroversiškomis pažiūromis garsėjantis ministras.
Anksčiau V.Orbanas pareiškė, kad buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas „neduos nė cento“ Ukrainai, jei laimės rinkimus. Pasak premjero, D.Trumpas yra „taikos žmogus“, kurio planai stiprinti taiką sutampa su Vengrijos planais.
„Jis buvo pirmasis prezidentas per ilgą laiką, kuris per savo kadenciją nepradėjo karo. Iš jo prezidentavimo laikų žinome, kad jis yra taikos žmogus, ir dabar jis neslepia savo pažiūrų, jis aiškiai pasakė, kad jo tikslas yra taika Rusijos ir Ukrainos kare, o mes norime ne mažiau nei taikos ir paliaubų“, – sakė jis.
Ukrainai reikia mažiausiai septynių sistemų „Patriot“, sako V.Zelenskis NATO
18:51
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių oro gynybos sistemų „Patriot“, ir paragino NATO vadovus paskubinti ginkluotės tiekimą sunkumų patiriančioms ukrainiečių pajėgoms.
„Mums reikia dar septynių „Patriot“ arba panašių oro gynybos sistemų – ir tai yra minimalus skaičius“, – sakė V.Zelenskis NATO ir Ukrainos tarybos posėdyje.
„Šiais metais negalime laukti, kol bus priimti sprendimai“, – pridūrė jis ir paragino Ukrainos rėmėjus paspartinti sprendimų priėmimą.
Virtualiame NATO gynybos ministrų susitikime V.Zelenskis pabrėžė, kad Rusija šiuo metu turi pranašumą ore, o tai riboja Ukrainos galimybes žengti į priekį fronto linijoje.
„Akivaizdu, kad dabar, kai Rusija turi pranašumą ore ir gali remtis savo dronų ir raketų teroru, mūsų galimybės ant žemės, deja, yra ribotos“, – sakė V.Zelenskis.
Anot jo, Aljansas turėtų nuspręsti, „ar mes iš tiesų esame sąjungininkai“.
„Mūsų dangus turi vėl tapti saugus“, – tvirtino V.Zelenskis per vaizdo konferenciją su NATO gynybos ministrais.
„Ir tai visiškai priklauso nuo jūsų pasirinkimo. Pasirinkimo, ar gyvybė iš tiesų visur vienodai vertinga. Pasirinkimo, ar turite vienodą požiūrį į visus partnerius. Pasirinkimo, ar mes iš tiesų esame sąjungininkai“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas kiek anksčiau penktadienį pareiškė, kad, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, aljanso šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių.
„NATO nustatė esamus pajėgumus visame Aljanse, ir yra sistemų, kurios gali būti suteiktos Ukrainai. Todėl tikiuosi, kad netrukus bus paskelbta naujų pranešimų dėl oro gynybos pajėgumų Ukrainai“, – pareiškė J.Stoltenbergas po virtualių NATO gynybos ministrų ir Ukrainos prezidento derybų.
„The Insider“ atskleidžia, kaip Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai surado L.Volkovo užpuolikus
18:44
Rusų tiriamosios žurnalistikos leidiniui „The Insider“ pavyko išsiaiškinti, kaip Lenkijos ir Lietuvos pareigūnai surado Rusijos opozicijos lyderio Leonido Volkovo, kuris buvo užpultas Vilniuje, užpuolikus ir nusikaltimo organizatorių.
„The Insider“ pavyko identifikuoti nusikaltėlį, kuris Argentinoje grasino rusų ekonomistui ir aktyvistui Maksimui Mironovui ir užpuolė jo žmoną. Paaiškėjo, kad tai Lenkijos pilietis Grzegorzas Daszkowskis.
Šią informaciją „The Insider“ perdavė Lenkijos teisėsaugai ir G.Daszkowskis buvo suimtas. Teisėsaugininkai per G.Daszkowskio kuratorių surado kitus lenkų nusikaltėlius, kurie Vilniuje užpuolė L.Volkovą.
Tai jau ne pirmas kartas, kai Rusijos saugumo tarnybos Kremliaus oponentams persekioti pasitelkia Europos nusikalstamas grupuotes.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
L.Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją
18:39
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
„Šiuo metu peržiūrime savo prioritetus, kad kuo greičiau galėtume prisidėti oro erdvės radarų sistemomis. Praėjusią savaitę lankiausi Ukrainoje ir įsitikinau, kad oro gynybos sistemų ir amunicijos poreikis yra itin didelis“, – NATO-Ukrainos tarybos posėdyje sakė L.Kasčiūnas.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
EVT pirmininkas D.Trumpą ragina „išsiaiškinti faktus“ apie pagalbą Ukrainai
18:27
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį paragino Donaldą Trumpą „išsiaiškinti faktus“ apie pagalbą Ukrainai, JAV eksprezidentui, siekiančiam sugrįžti į Baltuosius rūmus, pareiškus, kad Europa turėtų skirti Kyjivui daugiau lėšų.
„Nebūkite įbaugintas [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino. Mes nesame, – socialiniame tinkle „X“ į D.Trumpą kreipėsi Ch.Michelis. – Išsiaiškinkime faktus. Skaičiai kalba patys už save. ES parama Ukrainai: 143 mlrd. eurų (150 mlrd. dolerių).“
D.Trumpas ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki planuojamo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų balsavimo dėl ilgai atidėlioto beveik 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos paketo karo draskomai šaliai, pareiškė, kad Europa turėtų skirti daugiau pinigų Ukrainai.
„Kaip visi sutinka, Ukrainos išlikimas ir stiprybė turėtų būti daug svarbesni Europai nei mums, bet tai svarbu ir mums! JUDĖKITE EUROPA!“ – D.Trumpas pareiškė savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
J.Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
18:01
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
„NATO nustatė esamus pajėgumus visame Aljanse, ir yra sistemų, kurios gali būti suteiktos Ukrainai. Todėl tikiuosi, kad netrukus bus paskelbta naujų pranešimų dėl oro gynybos pajėgumų Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas po virtualių NATO gynybos ministrų ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybų.
D.Tuskas: L.Volkovo užpuolimą užsakė rusams dirbęs baltarusis
17:32
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pranešė, kad sulaikytas asmuo, kuris įtariamas užsakęs Vilniuje sumušti Rusijos opozicijos veikėją Leonidą Volkovą.
„Rusams dirbęs baltarusis, nurodęs dviem lenkams surengti ataką prieš [Aleksejaus] Navalno sąjungininką, buvo sulaikytas“, – socialiniame tinkle „X“ parašė D. Tuskas.
„Užpuolikai jau buvo sulaikyti“, – pridūrė jis, bet daugiau detalių nepaskelbė.
Kiek anksčiau pranešta, kad Varšuvos apygardos teismas nusprendė Lietuvai išduoti įtariamus L.Volkovo užpuolikus.
Pasak teismo atstovės Joannos Adamowicz, teismas sutiko perduoti įtariamuosius Lietuvai dėl čia vykdomo tyrimo su sąlyga, kad juos nuteisus įkalinimo bausme, sulaikytieji ją atliktų Lenkijoje.
J.Adamowicz teigimu, sulaikytųjų advokatai nusiuntė skundus apeliaciniam teismui, tačiau neaišku, kiek gali užtrukti jų nagrinėjimas.
Apie Lenkijoje sulaikytus du asmenis, įtariamus Rusijos opozicijos veikėjo L.Volkovo užpuolimu Vilniuje, penktadienį žurnalistams pranešė prezidentas Gitanas Nausėda.
Kaip vėliau paskelbė prokuroras Justas Laucius, L.Volkovo užpuolimu įtariami du Lenkijos piliečiai sulaikyti balandžio 3 dieną Varšuvoje, jų perdavimo Lietuvai tikimasi gegužę.
Kalėjime šių metų pradžioje mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L.Volkovas buvo užpultas kovo 12-osios vakare Vilniuje automobilyje netoli savo namų.
Užpuolikas išdaužė automobilio langą, papurškė ašarinių dujų ir pradėjo L.Volkovą daužyti mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja.
Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Išskirtinis vaizdo įrašas: L.Volkovo užpuolikų buvimo vietos šturmas
17:27
Paskelbus informaciją apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą, Lenkijos policijos centrinis tyrimų biuras paskelbė šios operacijos vaizdo įrašą. Vaizdo įraše matyti gausios Lenkijos ir Lietuvos pareigūnų pajėgos, šturmuojančios įtariamųjų buvimo vietą.
„Bendradarbiaujant su Lietuvos policija nustatyti asmenys, įtariami Rusijos opozicionieriaus užpuolimu, jų tapatybė ir buvimo vieta. Du asmenys buvo sulaikyti“, – skelbiama įraše.
Gausios pajėgos
Vos 15 sekundžių trukmės vaizdo įraše matyti, kaip sunkiai ginkluoti pareigūnai vorele artinasi prie vieno namo.
Vėliau fone pasigirsta durų daužymas, o galiausiai vaizdo įraše matomas greičiausiai neuniformuotas pareigūnas, ginklą nukreipęs į geltonos spalvos privatų namą.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Klastingi teroristai“: karinė žvalgyba pakomentavo planuotą pasikėsinimą į V.Zelenskį
17:08
Pasirengimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gyvybę rodo, kad Rusija taiko metodus, kurie yra už tradicinio karo ribų. Tai sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.
„Tai jau ne pirmas kartas, kai taip nutinka. Tai, kad priešas bandė ir šį kartą pasikėsinti į vyriausiąjį Ukrainos vadą, Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, toliau bando organizuoti pasikėsinimus į mūsų valstybės karinę ir politinę vadovybę, ypač į generolą K.Budanovą, reiškia, kad Ukraina priešinasi“, – sakė jis teletilto eteryje.
Pasak jo, šalies vadovai ir V.Zelenskis kelia „rimtą grėsmę priešui“.
Jis pasveikino kolegas su sėkmingu darbu – nusikaltėlio sulaikymu.
„Visas pasaulis turėtų suprasti, su kuo turime reikalą. Tai nėra civilizuotas priešas, tai nėra civilizuota valstybė. Tai klastingi teroristai, kurie gali naudoti įvairiausius bjauriausius žemus metodus, kurie peržengia karo vedimo tradicine prasme ribas“, – sakė A.Jusovas.
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V.Zelenskį
Balandžio 18 d. Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad Lenkijoje buvo demaskuotas Rusijos agentas, kuris Rusijos specialiosioms tarnyboms siūlė pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Lenkijos pilietis, įvardijamas tik kaip Pawelas K., įtariamas teikęs informaciją Rusijos karinei žvalgybai ir „padėjęs Rusijos specialiosioms pajėgoms planuoti galimą pasikėsinimą“ į Ukrainos prezidentą, sakoma Lenkijos prokurorų išplatintame pareiškime.
Priduriama, kad įtariamasis pareiškė esąs „pasirengęs veikti Rusijos karinės žvalgybos tarnybų vardu ir užmezgė ryšius su Rusijos piliečiais, tiesiogiai dalyvaujančiais kare Ukrainoje“.
Ukrainos prokurorai informavo Lenkiją apie šią veiklą, todėl prieš įtariamąjį buvo surinkti esminiai įrodymai, sakoma pareiškime.
Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas nurodė, kad įtariamasis turėjo užduotį „rinkti ir perduoti agresoriaus valstybei saugumo informaciją apie pietryčių Lenkijoje esantį Žešuvo-Jasionkos oro uostą“.
V.Zelenskis dažnai keliauja per šį oro uostą į užsienį su valstybiniais vizitais. Juo taip pat naudojasi į Ukrainą vykstantys užsienio pareigūnai ir humanitarinės pagalbos konvojai.
Tiek Lenkijos, tiek Ukrainos prokurorai nurodė, kad įtariamojo laukia teismas.
Ankstesni pasikėsinimai į V.Zelenskį
2023 m. pradžioje laikraštis „The Independent“ rašė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios V.Zelenskis išgyveno daugiau kaip 12 pasikėsinimų nužudyti. Pasak „The New York Times“, bent vieną pasikėsinimą padėjo sužlugdyti JAV Centrinė žvalgybos agentūra.
2023 m. lapkritį paskelbtame interviu laikraščiui „The Sun“ V.Zelenskis sakė, kad išgyveno mažiausiai penkis pasikėsinimus nužudyti.
Kovo 4 d. „Bellingcat“ tiriamosios žurnalistikos žurnalistas Christo Grozevas interviu su rusų rašytoju Michailu Žygarevu teigė, kad Rusija V.Zelenskio nužudymui pasitelkė tuos pačius GRU karininkus, kurie dalyvavo sprogdinant sandėlius Čekijoje ir Bulgarijoje bei apnuodijant Sergejų ir Juliją Skripalius Didžiosios Britanijos Solsberio mieste.
Rusijos užsienio reikalų ministras „nevynioja į vatą“: nenutrauktų karo net derybų metu
14:40
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kelių Rusijos žiniasklaidos priemonių atstovams pareiškė, kad šalis agresorė neketina nutraukti karo veiksmų Ukrainoje net ir derybų dėl Rusijos sukelto karo atveju.
Pasak Rusijos žiniasklaidos, S.Lavrovas tai pasakė interviu radijo stotims „Sputnik“, „Komsomolskaja pravda“ ir „Govorit Moskva“, komentuodamas Stambule tariamai aptartus susitarimus.
„Derybų metu nedarysime jokių pauzių kovoje. Procesas turi vykti toliau“, – pabrėžė ministras.
Be to, jis pridūrė, kad Kinija turi pasaulinę saugumo iniciatyvą, kuri atkartoja Kremliaus nuomonę. Rusija reikalauja, kad Ukrainoje būtų uždraustos karinės bazės ir pratybos, kuriose dalyvautų trečiosios šalys, išskyrus atvejus, kai tam pritaria visos „šalys garantės“, įskaitant Rusiją ir Kiniją.
S.Lavrovas taip pat paminėjo, kad Stambule buvo aptartas Charkivo ir kitų Ukrainos regionų likimas.
„Turime atitraukti liniją, nuo kurios mūsų priešai gali mums smogti. Charkivas čia atlieka svarbų vaidmenį... „, – kalbėjo jis.
„Garantijose“ esą buvo numatyta, kad laikinai okupuotos Ukrainos dalys, ypač okupuotas Krymo pusiasalis ir Donbasas, turėtų priklausyti Rusijai.
„Šiame „Stambulo dokumente“ buvo pateiktos garantijos... Vašingtono sutarties, kuria įsteigtas Šiaurės Atlanto aljansas, 5 straipsnis buvo laikomas rimtumo riba. Jis nebuvo atkartojamas pažodžiui, tačiau buvo susitarta dėl kelių kitų formų... Buvo konkrečiai parašyta, kad šios saugumo garantijos netaikomos Krymui ir Donbasui, o tai apskritai reiškė, kad jų negalima liesti, kitaip jokios garantijos negaliotų“, – sakė S.Lavrovas.
Tuo pačiu ministras atkreipė dėmesį, kad perspėjimai, jog Rusija ateinančiais metais užpuls NATO šalis, jei Ukraina bus nugalėta, esą yra „grėsmės eskalavimas“, „dalis sudėtingo plano, kaip iš parlamentų gauti pinigų karui tęsti“.
S.Lavrovas pridūrė, kad Rusija nepasitiki Ukraina, o Kremlius įsitikinęs, kad reikia tęsti kruviną karą.
„Rusija yra visiškai įsitikinusi, kad šiandien Ukrainoje reikia tęsti ginkluotąją operaciją“, – pabrėžė jis.
Anksčiau pranešta, kad Turkija neva pasiūlė Rusijai ir Ukrainai savo „taikos“ susitarimo projektą, kuris įšaldytų karą. Buvo skelbta, kad projektas parengtas remiantis pirmosiomis derybomis Stambule ir į jį įtrauktos kai kurios 2022 m. formuluotės.
Anot ne pelno siekiančios organizacijos "Naujoji Europa“, šią sutartį gali paremti nemažai Europos politikų, ji taip pat bus pateikta kai kurioms pasaulio pietų šalims. Sąlygose esą buvo siūloma, kad Jungtinės Valstijos ir Rusija įsipareigotų jokiomis aplinkybėmis nenaudoti branduolinių ginklų ir atnaujintų Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START III) be galimybės ateityje vienašališkai pasitraukti.
Tai buvo draudimas bet kokiu būdu kištis į kitos šalies vidaus reikalus, galinčius destabilizuoti jos vyriausybę, įšaldyti karą palei esamą fronto liniją ir pan.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pažymėjo, kad karas turėtų baigtis remiantis Ukrainos „taikos formule“, be spekuliacijų ir iliuzijų. Jo teigimu, nėra alternatyvių „taikos planų“, kuriuose būtų numatyta „ne/pralaimėti Rusijai“. M.Podoliakas sakė, kad kiti „planai“ liudija tik norą pratęsti karą, įšaldant, eskaluojant ir išsaugant Rusijos agresyvų režimą.
Ukraina numušė rusų bombonešį: Kremlius gedi, nes negali pasigaminti daugiau
14:24
Naujų bombonešių „Tu-22M3“ gamyba Rusijai šiandien praktiškai neįmanoma, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.
Pasak jo, Žvalgybos tarnyba turi informacijos apie tokių lėktuvų ir raketų padėtį Rusijoje.
„Jie bando remti raketinės ginkluotės gamybą. Tačiau dabar problema yra ne raketų skaičius. Klausimas yra apie nešėjus ir atstumą, iš kurio daroma žala“, – sakė A.Jusovas.
Jis pabrėžė, kad Rusija dabar padarė išvadas ir bus atsargesnė naudodama savo strateginę aviaciją, o tai naudinga Ukrainai. Žvalgybos atstovo teigimu, bombonešių numušimas taip pat daro tam tikrą spaudimą bombonešių pilotams, nes jie nebesijaus saugūs net 300 km atstumo zonoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nei kojos iš Rusijos – šalies pareigūnams draudžiama keliauti į užsienį
13:58
Rusijos valdžia nuleido „geležinę uždangą“: savo šalies pareigūnams, deputatams ir valstybinių struktūrų darbuotojams uždraudė keliauti į užsienį, net ir į draugiškomis agresorei lakomamas valstybes, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi devyniais su situacija susipažinusiais šaltiniais.
Anot jų, kelionių apribojimai, tyliai įvesti 2022 m., o 2023 m. pabaigoje oficialiai įteisinti, pastaruoju metu buvo dar labiau sugriežtinti. Teigiama, kad tokia iniciatyva kilo iš Rusijos federalinio saugumo tarnybos (FSB), kuri teigia, kad pareigūnai gali atskleisti valstybės paslaptis arba būti suimti, išduoti Maskvą Vakarams, aiškino „Reuters“ šaltiniai.
Plačiau skaitykite ČIA.
D.Jakniūnaitė apie E.Macrono poziciją dėl karių siuntimo į Ukrainą: Prancūzija bando perimti uoliausios Ukrainos palaikytojos vėliavą
13:19
Rusijai užpuolus Ukrainą, tapo aišku, kad Europos saugumo architektūra keičiasi ilgam. Europai teko persvarstyti santykius su Rusija, įvesti jai sankcijas ir suvokti naują realybę. Politologė Dovilė Jakniūnaitė pabrėžia, kad Europos Sąjungą (ES) galima skaidyti į du segmentus: institucinį ir individualias valstybes.
„ES, kaip institucija, įsikūrusi Briuselyje, sureagavo greitai ir operatyviai. Visgi kalbant apie Ukrainos apginklavimo perspektyvą, kuri priklauso nuo atskirų valstybių, šie procesai stringa“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė.
Tiesa, karas Ukrainoje nėra vienintelis ES darbotvarkės klausimas. Politologė teigia, kad atlikti tyrimai rodo, jog Europa susiduria su trimis pagrindinėmis krizėmis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Latvijos moksleiviai turės galimybę nesimokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos
13:16
Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos.
Jei moksleivis atsisakys mokytis rusų kalbos iki šių metų birželio 21 dienos, jis ar ji galės pasirinkti kitą užsienio kalbą 2024–2025 mokslo metams.
Mokinių tėvai apie savo sprendimą turės informuoti mokyklos direktorių, o mokymo įstaiga turės suteikti galimybę mokytis kitos užsienio kalbos.
Pakeitimais siekiama pakeisti mokyklose dėstomą rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Latvijos visuomenės požiūris į Rusiją pasikeitė iš esmės, įskaitant ir mokinių norą mokytis rusų kalbos, nurodo pataisų autoriai.
V.Zelenskis aplankė karius rytiniame Donecko regione
13:04
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė susitikęs su kariais rytiniame Donecko regione, kur Rusija pastaraisiais mėnesiais intensyvina savo puolimą.
„Šiandien – Donecko sritis. Kalbėjausi su kariais ir įteikiau jiems apdovanojimus. Mūsų šalis didžiuojasi turėdama tokius karius“, – sakoma jo įraše platformoje „Telegram“.
Prezidentas aplankė karius, kurie prižiūrimi medikų, ir padėkojo pastariesiems, kad šie deda visas pastangas gelbėti karių gyvybes ir tarnauja Ukrainai.
Donecko srityje jis taip pat aptarė su vietos pareigūnais saugumo padėtį regione ir žmonių apsaugą, sakoma V.Zelenskio pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
Ukraina teigia numušusi bombonešį Tu-22MZ tuo pačiu ginklu kaip ir lėktuvą A-50
13:02
Ukrainos karinė žvalgyba pareiškė, kad rusų bombonešis Tu-22M3, nešantis raketas, buvo numuštas tokiu pat būdu, kaip ir prieš tai buvęs lėktuvas A-50. A-50 atveju buvo svarstoma, kad Kyjivas galėjo panaudoti JAV „Patriot“ sistemas.
„Tu-22MZ pavyko numušti maždaug 300 kilometrų atstumu nuo Ukrainos tomis pačiomis priemonėmis, kuriomis anksčiau buvo pataikyta į Rusijos tolimojo radiolokacinio aptikimo ir valdymo orlaivį A-50. Po smūgio bombonešis sugebėjo nuskristi į Stavropolio rajoną, kur nukrito ir sudužo“, – teigė nepriklausomas portalas „Agentstvo“ cituoja žvalgybos šaltinį.
Apie tai, kad lėktuvas nukrito ne ten, kur jį pamušė, taip pat pranešė Rusijos propagandinis kanalas „Dva Majora“: „Karo lėktuvai, įveikę didelį atstumą, beveik pasiekė bazės aerodromą, tačiau dėl lėktuvo būklės nieko nebegalėjo padaryti.“
Nukritus Tu-22M3: Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad antrasis bombonešis buvo priverstas apsisukti
12:53
Komentuodama rusų bombonešio Tu-22M3 numušimą virš Rusijos Stavropolio regiono, Ukrainos karinė žvalgyba teigė, kad antrasis rusų bombonešis buvo priverstas apsisukti ir nesugebėjo paleisti raketų.
„Sunaikintas priešo strateginis lėktuvas. Pirmą kartą per kovinę užduotį faktiškai ore per visą invazijos laikotarpį. Tai reiškia, kad kitas jį sekęs orlaivis buvo priverstas apsisukti. O tai reiškia, kad į Ukrainą nebuvo paleista nemažai raketų“, – Laisvės radijui sakė Ukrainos karinės žvalgybos (GUR) atstovas Andrijus Jusovas.
Jis pažymėjo, kad atstumas iki numušto bombonešio buvo apie 300 kilometrų nuo Ukrainos sienos.
„Ši operacija neabejotinai pakartojo GUR operaciją, kai neseniai buvo numuštas lėktuvas A-50. Taip, šį kartą atstumas dar didesnis. Priminsiu, kad kalbame apie 300 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Tai iš tiesų reikšminga operacija ir reikšmingas rezultatas Ukrainai“, – pabrėžė A.Jusovas.
D.Trumpas skėlė antausį Europai: Vašingtonas labiau remia Ukrainą nei jūs
12:07
Donaldas Trumpas ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki planuojamo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų balsavimo dėl ilgai atidėlioto 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos paketo karo draskomai šaliai, pareiškė, kad Europa turėtų skirti daugiau pinigų Ukrainai.
„Kaip visi sutinka, Ukrainos išlikimas ir stiprybė turėtų būti daug svarbesni Europai nei mums, bet tai svarbu ir mums! JUDĖKITE EUROPA!“ – D.Trumpas pareiškė savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
Nepaisant to, kad buvęs JAV prezidentas neužima pareigų, jis turi daug įtakos daugeliui respublikonų Vašingtone, kurie vis atidėliojo naujos karinės pagalbos Ukrainai skyrimą. Jie primygtinai reikalauja teikti pirmenybę kovai su nelegalia imigracija Meksikos pasienyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Europos Sąjunga atsiliepė į Ukrainos prašymus: sulauks rimto pastiprinimo oro gynybai
11:51
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Vokietija nusiųs dar vieną „Patriot“ oro gynybos sistemą į Ukrainą, pranešė naujienų tarnyba „Bloomberg“.
Dar šešias sistemas Kyjivui turėtų perduoti kitos Europos šalys, kurių O.Scholzas neįvardijo.
„Jų (sistemų „Patriot“) turėtų būti septyni“, – aiškino politikas.
Kalbėdamas su žurnalistais po neformalaus Europos Sąjungos vadovų susitikimo Briuselyje, kancleris pabrėžė, kad Ukrainai reikia oro gynybos sistemų, nes Rusija intensyvina raketų smūgius į šalies energetikos infrastruktūrą ir miestus.
Be „Patriot“ sistemų, Vokietija Ukrainai tieks IRIS-T ir „Skynex“ SAM su amunicija, pažymėjo O.Scholzas.
Po susitikimo Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola taip pat pareiškė, kad Ukrainai pagalba turėtų būti suteikta kuo greičiau.
Negana to, susitikimo metu Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis De Croo ir Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala parašė bendrą laišką, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos kišimosi į rinkimų procesus Europoje, pranešė „The Guardian“.
Laiške raginama imtis naujų sankcijų prieš Rusiją, kad būtų kovojama su jos „kenkėjiška veikla“. Belgijos premjeras, pasirodžius pranešimams, kad kai kuriuos Europos Parlamento narius galėjo papirkti Kremlius, paprašė išsiaiškinti, ar Europos kovos su sukčiavimu tarnyba ir Europos prokuratūra turi pakankamai įgaliojimų kovoti su tokiais nusikaltimais, ir leido išplėsti šių tarnybų įgaliojimus.
Balandžio 15 d. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad Ukraina yra pasirengusi iš Vakarų šalių išsinuomoti žemė-oras raketų sistemas „Patriot“, kad galėtų apsiginti nuo masinių Rusijos smūgių.
Pasak jo, šiuo metu vyksta derybos dėl dviejų „Patriot“ sistemų ir vienos SAMP-T sistemos perdavimo Ukrainai. Jei šias sistemas turinčios šalys sutiktų jas perduoti, „tai būtų savaičių klausimas“, pridūrė D.Kuleba.
Rusijos raketų smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai fone Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad Kyjivui labiausiai reikia „Patriot“ sistemų ir joms skirtų raketų tiekimo. Prezidentas mano, kad šalies teritorijai apginti pakaks 25 kompleksų „po 6-8 baterijas“.
Vėliau, kai Rusijos raketos išvedė iš rikiuotės Trypilijos termofikacinę elektrinę Kyjivo srityje, Ukrainos prezidentas pripažino, kad taip nutiko, nes Ukrainai nepakako raketų apsiginti nuo Rusijos atakos.
Ukrainos karinė žvalgyba patvirtino smogusi rusų bombonešiui
10:51
Ukrainos karinė žvalgyba susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pasidalijo vaizdo įrašu ir žinute, kurioje patvirtino, jog, bendradarbiaujant su Ukrainos karinėmis oro pajėgomis, pavyko sunaikinti „Tu-22M3" bombonešį, kuris penktadienį paleido raketas į Ukrainą
„Vienas iš tolimojo nuotolio bombonešių „Tu-22M3“, balandžio 19-osios naktį surengusių raketų ataką prieš Ukrainą, buvo numuštas per specialią Ukrainos karinės žvalgybos, bendradarbiaujant su karinėmis oro pajėgomis, operaciją“, – rašoma pranešime.
Teigiama, kad Rusijos lėktuvas buvo numuštas maždaug 300 km atstumu nuo Ukrainos, naudojant tas pačias priemones, kuriomis anksčiau buvo numuštas Rusijos tolimojo nuotolio radarų aptikimo ir valdymo lėktuvas A-50. Bombonešis spėjo nuskristi iki Stavropolio srities, kur sudužo ir buvo rastas.
„Tai – pirmasis sėkmingas strateginio bombonešio sunaikinimas ore per kovinę užduotį per Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą“, – pažymėjo karinė žvalgyba.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Vičiūnų grupės“ fabriką Sovetske įsigijo Rusijos „Gruppa Okean“
10:32
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdoma žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupė“ pardavė gamyklą Sovetske, Kaliningrado srityje, Rusijos valdymo grupei „Gruppa Okean“.
Sandoris Rusijos juridinių asmenų registre įregistruotas ketvirtadienį, balandžio 18 dieną, rodo tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ BNS pateikti dokumentai.
Jie rodo, kad Sankt-Peterburge registruota „Gruppa Okean“ valdo 100 proc. „Viciunai-Rus“ akcijų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami L.Volkovo užpuolimu
10:27
Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami Rusijos opozicijos veikėjo Leonido Volkovo užpuolimu Vilniuje, penktadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami Rusijos opozicijos lyderio Leonido Volkovo sumušimu. Dėkoju Lenkijos Respublikai už tikrai puikų darbą. Apie tai kalbėjome su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Padėkojau už puikų bendradarbiavimą“, – teigė jis.
Prezidentas padėkojo ir Lietuvos kriminalistams, atlikusiems „pirmąjį svarbiausią parengiamąjį darbą“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas įvertino, kiek laiko Ukraina pajėgs išlaikyti Časiv Jarą nuo rusų
10:16
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje karo apžvalgoje įvertino, kad padėtis fronte išlieka labai panaši.
„Nors rusams ir pavyko pasiekti šiokių tokių taktinių pasiekimų, jokių didesnių prasilaužimų nėra, gynyba negriūva. Stabiliai nelengva. Būtų kiek lengviau, jeigu būtų daugiau karinės Vakarų paramos, kalbant tiesiai šviesiai – jeigu atsidarytų JAV aruodai“, – rašė jis.
Pasak eksperto, vis labiau jaučiasi, kad Ukrainos oro gynyba nebespėja į koją su Rusijos galimybėmis atakuoti iš oro: „Raketų ir bepiločių (nors pastarieji taikinius pasiekia vis rečiau) smūgiai padaro ženklių nuostolių, rusai per daugiau kaip du karo metus įgudo atakuoti taikliau, o priemonių apginti visus svarbius objektus neužtenka“.
Rusijos užnugarį bepiločiais ir raketomis atakuoja ir ukrainiečiai, kartais net labai sėkmingai.
„Bet rusų užnugaris platus, taikinių daug, raketų jiems visiems Ukrainai neužtenka ginklų“, – pridūrė jis.
Kremliaus propagandos fronte netikėta ramybė, pastebėjo E.Papečkys.
„Nėra jokių naujų naratyvų, jokių didesnių tikslinių propagandinių kampanijų. Negrasina branduoliniu ginklu, jau seniai net neužsimena apie neva Ukrainoje buvusias JAV biologinio ginklo laboratorijas. Oras lietingas, būtų pats laikas vėl pakalbėti apie amerikiečių „kovinius uodus“, bet kažkodėl šitą naratyvą pabarstė naftalinu ir pasidėjo ateičiai giliai stalčiuje.“
Eksperto vertinimu, yra ženklų, kad netrukus rusai gali padidinti aktyvumą ir mėginti ką nors pasiekti. Tarkime, užimti Časiv Jarą, kurį Kremlius neva nurodė užgrobti iki gegužės 9 d. švenčiamos Pergalės dienos.
„Mano nuomone užimti jį iki gegužės 9 d. Kremliui būtų paranku, bet nemanau, kad toks reikalavimas keliamas kaip nors griežčiau. Dabar Rusija turi labiau į ateitį nukreiptų siekių, greitų pergalių nesitiki, ir tokie nedideli propagandiniai „pasiekimai“ jiems nebėra tokie svarbūs.“
Reziumuodamas E.Papečkys teigė galvojantis, kad, jeigu ukrainiečiai Časiv Jarą ir paliks (greičiausiai taip ir nutiks), tai jį išlaikys bent jau iki birželio pradžios.
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V.Zelenskį
09:51
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai.
Lenkijos pilietis, įvardijamas tik kaip Pawelas K., įtariamas teikęs informaciją Rusijos karinei žvalgybai ir „padėjęs Rusijos specialiosioms pajėgoms planuoti galimą pasikėsinimą“ į Ukrainos prezidentą, sakoma Lenkijos prokurorų išplatintame pareiškime.
Priduriama, kad įtariamasis pareiškė esąs „pasirengęs veikti Rusijos Federacijos karinės žvalgybos tarnybų vardu ir užmezgė ryšius su Rusijos piliečiais, tiesiogiai dalyvaujančiais kare Ukrainoje“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijoje strateginis bombonešis „Tu22M3“ tėškėsi į žemę: negrįžo po Ukrainos apšaudymo
09:16
Rusijoje sudužo strateginis bombonešis „Tu22M3“. Kol kas katastrofos priežastis neaiški.
Rusijoje sudužęs strateginis bombonešis „Tu22M3“ naudojamas per šios šalies agresiją Ukrainoje. Jis yra „Kinžal“ ir kitų raketų nešėjas.
Apie lėktuvo sudužimą pranešė Stavropolio regiono gubernatorius Vladimiras Vladimirovas savo „Telegram“ kanale.
„Skubus pranešimas. Krasnogvardeisko rajono teritorijoje lauke nukrito lėktuvas. Operatyviniais duomenimis, sugriovimų ar aukų nėra, pilotai katapultavosi“, – rašė gubernatorius.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikai: Ukraina turi šansą pasipriešinti Rusijai savo gamintais ginklais
09:14
Atsakydama į Rusijos pajėgų puolamąsias operacijas, Ukraina gali pasiekti tam tikrų asimetrinių rezultatų, smogdama į Rusijos Federacijos teritoriją ribotu skaičiumi ginklų, daugiausia savo gamybos, naujausioje ataskaitoje skelbia JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, remdamiesi Ukrainos karinės žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo pareiškimu.
Pasak Ukrainos žvalgybos vado, Ukraina planuoja atremti būsimas agresorės šalies puolamąsias operacijas tęsdama smūgius Rusijos kariniams objektams savo teritorijoje.
Ekspertų teigimu, šie paskelbti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiai Rusijos teritorijoje yra Ukrainos kampanijos, kuria siekiama pažeminti pramonės šakas, palaikančias karines pastangas ir karinį potencialą užpuolikų užnugaryje, sudėtinė dalis.
„Pastarieji Ukrainos smūgiai, nukreipti prieš Rusijos karinę infrastruktūrą Rusijoje, sukėlė grėsmę Rusijos naftos perdirbimui ir eksportui bei padidino spaudimą Rusijos priešlėktuvinės gynybos skėčiui. Šie išpuoliai parodė, kad Ukraina gali pasiekti tam tikrą asimetrinį efektą naudodama ribotą skaičių daugiausia vietinės gamybos ginklų“, – rašoma ataskaitoje.
Anksčiau pranešta, kad balandžio 17 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločiai atakos orlaiviai antrą kartą atakavo Rusijos karinį objektą Mordovijoje. Joje įrengta viršgarsinė radiolokacinė stotis, pažymėta 29B6 „Konteineris“, kurios oro taikinių aptikimo nuotolis siekia iki 3 000 km.
Be to, tą pačią diena galingi sprogimai įvyko ir okupuotame Džankojuje, Krymo pusiasalyje, esančiame aerodrome. Ukrainai pavyko sunaikinti keturias oro gynybos sistemas S-400, tris radiolokacines stotis ir oro erdvės stebėjimo įrangą „Fundament-M“, taip pat aptikti „skylę“ Rusijos oro gynyboje.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:59
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 870 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 457,8 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 9 tankai, 17 šarvuotųjų kovos mašinų, 21 artilerijos sistema, 2 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 53 automobilių įrangos, autocisternų ir degalų talpų vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 27 Rusijos bepiločius orlavius ir 3 sparnuotąsias raketas.
Atskleidė Rusijos atakos Dnipro mieste taikinį
08:50
Pranešama, kad Rusijos smūgio taikinys – geležinkelių infrastruktūra Dniepropetrovsko srityje. Po smūgių neveikia Dnipro geležinkelio stotis.
Geležinkelių bendrovė „Ukrzaliznycia“ pranešė apie „tikslingą masinį civilinės infrastruktūros objektų apšaudymą Dnipro mieste ir regione“. Yra sužeistų geležinkelio darbuotojų, sustabdytas Dnipro geležinkelio stoties darbas.
Dnipre rusų raketa pataikė į daugiabutį: žuvusiųjų skaičius auga
07:39 Atnaujinta 08:31
Rusų pajėgoms penktadienio rytą raketomis atakuojant Ukrainos Dnipropetrovsko sritį, žuvo aštuoni civiliai, o dar 29 žmonės buvo sužeisti, pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka ir gelbėtojai.
Pasak ministro, Dnipre nukentėjo penkiaaukštis ir civilinės infrastruktūros objektai.
Naujausiais duomenimis, žuvo du žmonės, dar 20 buvo sužeista.
Synelnykovės rajone nukentėjo daugiau kaip 10 privačių namų, kilo gaisrų. Žuvo šeši asmenys, tarp kurių yra vaikų, Dar šeši žmonės sužeisti.
Pasak I.Klymenko, aukų skaičius tikriausiai augs.
Platformoje „Telegram“ Dnipropetrovsko regiono vadovas Serhijus Lysakas taip pat parašė, kad per ataką kilo gaisras penkių aukštų pastate Dnipre, kad buvo apgadinti du infrastruktūros objektai.
Dnipro meras Borysas Filatovas per „Telegram“ pranešė, kad buvo smogta pačiam miesto centrui.
Dar trys asmenys buvo sužeisti per ataką Kryvyj Rihe.
JAV žvalgybos vadas pasidalijo ypač niūria prognoze Ukrainai: karas gali baigtis dar šiemet
07:30
CŽA direktorius Williamas Burnsas ketvirtadienį griežtai įspėjo įstatymų leidėjus Kapitolijaus kalvoje, kad jei dabar nebus nepatvirtintas pagalbos Ukrainai paketas, iki metų pabaigos Kyjivas gali pralaimėti karą, skelbia „Politico“.
W.Burnsas ragino įstatymų leidėjus priimti papildomą susitarimą, kuriuo Ukrainos karo veiksmams būtų skirti milijardai.
„Gavę karinės pagalbos postūmį tiek praktiniu, tiek psichologiniu požiūriu, ukrainiečiai yra visiškai pajėgūs išlaikyti savo pozicijas iki 2024 m. ir užkirsti kelią arogantiškam Putino požiūriui, kad laikas yra jo pusėje“, – sakė jis.
Tačiau jei Kongresas to nepadarys, „vaizdas bus daug liūdnesnis, – tęsė jis. - Yra labai reali rizika, kad ukrainiečiai gali pralaimėti mūšio lauke iki 2024 m. pabaigos arba bent jau atsidurti tokioje padėtyje, kad Putinas iš esmės galėtų diktuoti politinio susitarimo sąlygas.“
Kaip pažymi „Politico“, tai bene griežčiausias administracijos aukšto rango pareigūno įspėjimas dėl karo, nes Kyjivo pareigūnai perspėja, kad vasarą gresiantis Rusijos puolimas, per kurį į Ukrainą įsiveržtų didžiulės karių bangos, gali priblokšti sunkiai besiverčiančius Kyjivo karius.
W.Burnso pastabos išsakytos kitą dieną po to, kai Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas pristatė labai lauktą užsienio pagalbos paketą, kurio priėmimas priklauso nuo pirmininko pastangų užsitikrinti balsus, reikalingus diskusijoms pradėti.
Trečiadienį Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas C.Q.Brownas įstatymų leidėjams sakė, kad „sunkiai iškovoti Ukrainos laimėjimai gali būti prarasti be mūsų paramos“, o gynybos sekretorius Lloydas Austinas taip pat perspėjo, kad jei papildomo susitarimo priėmimas bus atidėtas, sąjungininkai ir partneriai „suabejos, ar mes esame patikimi partneriai“.
JAV prezidentas Joe Bidenas taip pat pareiškė, kad tvirtai remia M.Johnsono paskelbtus įstatymų projektus. Jau kelis mėnesius administracija teigia, kad įstatymų leidėjų nesugebėjimas patvirtinti pagalbos Ukrainai yra pagrindinė priežastis, kodėl Kyjivas patiria sunkumų mūšio lauke.
